Tu įeini į svetainę, ką tik po dušo, vien su tamsiais džinsais. Geismas, be jokio įspėjimo, nukrečia mano kūną. Protas priešinasi, bet tas gaivus kvapas, tos gundančios linijos, Tavo šelmiškai sušiaušti plaukai ir šilta, drėgna oda...  

Tavo prislopinta šypsena išduoda, kad planas pavyko. Tu žinojai, kad aš neatsispirsiu, kad užteks kilstelėti antakį, ir aš mesiu viską, kad bent trumpam pabėgčiau nuo įgrisusių darbų į mūsų ryškiaspalvį palaimos pasaulį. Išsaugau dokumentą ir nuo Tavęs neatitraukdama akių lėtai nusiimu akinius. Tu net nejudi iš vietos – lauki, kada pati ateisiu. Priėjusi įspraudžiu vieną pėdą tarp Tavųjų ir truputį pasistiebusi, įsitvėrusi Tavo kaklo, įsisiurbiu kvapą gniaužiančiam bučiniui. Man Tavęs niekad negana. Mūsų bučiniai, kaip tobulai derančios natos, vibruoja visu kūnu, ir pažadina kiekvieną nervų galūnėlę. Tu bučiuojiesi puikiai, kaip visada, ir mūsų glamonės palengva įgauna pagreitį. Tavo pirštai mano plaukuose, ir lūpos atsiskiria tik tada, kai pritrūkstam oro. Tavo karštas kvėpavimas kaitina mano jautrią odą. Visu kūnu prisispaudžiu prie Tavęs, ir jaučiu, kaip, mano dubeniui trinantis į Tavąjį, Tau kyla erekcija. Pagavęs mano žvilgsnį Tu sugriebi mane už sėdmenų ir prisispaudi dar arčiau. Mūsų lūpos ir rankos nenuilstamai juda, lyg tyrinėtume vienas kitą, lyg bandytume įsidėmėti kiekvieną kūno centimetrą, kad iš naujo vienas kitą atrastume. Liežuviai susipina vėl ir vėl. Švelniai krimsteliu Tau apatinę lūpą ir atsitraukiu. Tu klausiamai žvelgi į mane, o aš sugriebiu Tavo ranką, ir aplaižau rodomąjį pirštą, tada lengvai pačiulpiu, apvedu liežuviu galiuką... Taip, Tu puikiai žinai, ką aš norėčiau padaryti, tik pasakyk.

„Pasakyk man, ką daryti...“ – tyliai sukuždu, žiūrėdama Tau į akis. „Klaupkis“ – tvirtai ir aiškiai nuskamba Tavo drėgnose lūpose. Kaip man patinka... Tu visad supratingas ir rūpestingas, bet akivaizdu, kad Tau patinka vadovauti. Dabar Tavo balsas žemesnis, griežtesnis ir dar labai pasitikintis savimi. Vien nuo jo mano kūno paviršiumi pasklinda jaudinantys virpuliukai. Aš seku Tavo nurodymus. Nuolankiai atsiklaupiu, įsitaisau patogiai taip, kad Tavo kelnėse išbrinkęs penis būtų mano akių lygyje. „O dabar?“ – keliu antakius aukštyn papūsdama lūpas. „Nurenk mane“. Iš jaudulio truputį virpančiais pirštais atsegu Tavo džinsų sagą, atitraukiu užtrauktuką, nusmaukiu juos žemyn. Tada grįžtu prie trumpikių ir jos taip pat atsiduria ties Tavo kulkšnimis, kai viena ranka sugriebiu Tavo išlaisvintą penį. Jis stovi taip pat išdidžiai, kaip ir Tu. Aš vėl pakeliu į Tave akis ir godžiai aplaižau galvutę. Tavo akys prisimerkia iš malonumo, Tu nori manęs, nori, kad žengčiau dar vieną žingsnį. Vėl klausiamai kilsteliu antakius ir Tu žaidi toliau. „Čiulpk.“ Aš sugriebiu Tavo penį abiem rankom, mano burna priartėja taip, kad Tu jaustum mano šiltą alsavimą drėgna galvute, o Tu nekantriai stumteli klubus į priekį, lyg mane skubindamas, lyg primindamas, kaip labai to nori. Tačiau dabar mano akimirka. Lygiai kaip aš – visa Tavo, Tu – mano. Visas mano. Juk sako, kad kantrybė – dorybė, o kenčiantiems – dangus. Aš mėgaujuosi kiekviena akimirka.

Pasislenku dar arčiau ir pačiu liežuvio galiuku suku ratą aplink tą mažytį plyšelį Tavo penio viršuje, tada aplink galvutę. Tu tyliai lauki ir Tau net užgniaužia kvapą, kai švelniai čiulpteliu įsisiurbusi į ją lūpomis, o galiausiai leidžiu įsisprausti man tarp lūpų. Tu garsiai sudejuoji, kai Tavo penį apglėbia šiluma ir drėgmė. Tavo veide žaidžiantis geismas ir troškulys mane kaitina dar labiau, ir skverbiasi iki pat pojūčių epicentro. Ech, kaip man tai patinka... Plūsta verdantis malonumas gyslomis, kai žinau, kad Tau malonu, kad esu ta, kuri Tave jaudina, kuri patenkina. Susikaupiu, paimu Tavo penį giliau, taip giliai, kaip tik galiu. Prie visų mano įmantrių judesių liežuviu prisidedi ir Tu, pats švelniai judindamas klubus, taip naudodamasis mano burna. Mano kvėpavimas padažnėja, kai padidėja stimuliacijos greitis, ir Tu be įspėjimo ištrauki savo penį, nors mano burna dar klusniai formuoja nedidelę „o“. Tu dūsauji, Tavo burna praverta, bet žinau, kad Tu jau arti... „Aš mielai tęsčiau...“ – pasisiūlau neperpratusi Tavo plano. „O gal aš noriu kitaip tave paturėti“ – atsidūsti Tu. „Tik negaliu to padaryti, nes tu vis dar apsirengusi ir klūpai ant žemės. Stokis ir nusirenk.“ Atsistoju ir palengva nusirenginėju siūbuodama klubais pagal fone tyliai grojančią muziką, stebėdama, kaip virpčioja Tavo erekcija, kai atidengiu vis daugiau kūno. Nusivelku lengvą, plačią palaidinę, ir numetu ant žemės. Lyg rodydama Tau, ką darau, atsuku nugarą ir, žvilgtelėjusi per petį, atsisegu liemenėlę. Atsisuku, ir viena ranka prisilaikydama liemenėlę, vieną po kitos nubraukiu nuo pečių petnešėles. Paskui ir ją numetu ant žemės. Delnais perbraukusi per savo krūtis, leidžiuosi link džinsinių šortukų liemens. Lėtai atsegu sagą, atitraukiu užtrauktuką , ir, pasisukusi šonu, juos dar lėčiau nusmaukiu žemyn savo įdegusiomis kojomis. Tu nenuleidi nuo manęs akių, ir man tai patinka. Galiausiai atsuku Tau užpakaliuką ir jį pavizginusi, taip pat lėtai nusismaukiu kelnaites su begėdiška drėgna dėmele.

Štai, galiausiai, stoviu nuoga priešais Tave. Tu vėl prisitrauki mane ir prisispaudi visu kūnu. Tavo rankos keliauja mano kūnu ir apsistoja ties krūtimis. Nuo Tavo švelnių glostymų speneliai sustangrėja, ir Tu imi juos čiulpti. Vieną po kito. Kai apie vieną ratus suka liežuvis, kitu užsiima piršteliai. Žinai, ta vietelė tarp mano kojų pulsuoja pragarišku karščiu. Aš velniškai noriu Tavęs. „Prašau... Aš noriu tavęs. Paimk mane.“ – kuždu Tau į ausį karštai alsuodama nuo Tavo glamonių. Nesulaukusi atsako, pati atsiplėšiu nuo Tavo karšto kūno ir persisveriu per sofos atlošą, atsukusi Tau užpakaliuką. Puikiai žinau, ką Tu matai: drėgni atšvaitai ant mano jautrios odos, kuri įraudusi nuo priplūdusio kraujo, išbrinkusi nuo susijaudinimo. Žinau, kad šitam Tu neatsispirsi, o Tu žinai, kaip stipriai ten Tavęs laukia. Girdžiu minkštus žingsnius medinėmis svetainės grindimis, kankinančiai lėtus, pakui jaučiu, kaip švelniai brauki delnu man per užpakaliuką ir smagiai pliaukšteli. „Negera mergaitė!“ – pateisini pliaukštelėjimą. Tu pliaukšteli man dar kartą ir žinai iš mano dejonių, kaip stipriai tai mane veikia. „Tu – bloga mergaitė?“ „O taip...“ – atsidūstu, kai pasistūmusi klubais atgal pajungtu Tavo skausmingai tvirtą erekciją įsitaisiusią tarp mano sėdmenų.

„O ką gauna blogos mergaitės?“ – vėl manęs klausi, kaip koks griežtas mokytojas. Tuo pat metu pirštų galiukais Tu imi stimuliuoti mano klitorį jausdamas, kaip vis labiau drėkstu, lengvai įslysta pirma vienas, paskui du Tavo pirštai. Tu jauti, kaip mano vaginos raumenukai susitraukinėja aplink įsibrovėlius. Pamažu Tavo ranka ima judėti vis greičiau pirmyn-atgal ir... Rodos, kad kiekvieną kartą grįždamas vidun užgauni patį jautriausią tašką. Aš nesugebėjau atsakyti, galėjau galvoti tik apie Tavo pirštus, kurie tai įsiskverbia, tai ištrūksta iš mano karštosios vietelės. Tau teko atsakyti pačiam. „Blogas mergaites baudžia ir aš jaučiu, kad tu – labai bloga mergaitė. Kaip stipriai tu susijaudinai čiulpdama mano penį...“ Tu ištrauki pirštus ir jaučiu, kaip kažkas, žymiai stambesnis, braunasi vidun. O taip... „Aš noriu būti tavyje. Ką nori, kad padaryčiau?“ – dabar jau Tu tikiesi norodymų. „Paimk mane. Grubiai. Tiesiog išdulkink mane.“ Ir, mano nuostabai, Tu pradedi visiškai lėtai, tik vos vos didindamas greitį. Leidi man priprasti prie Tavo organo, skverbdamasis vis giliau, ir taip pamažu artėju prie viršūnės. Lėtai ir tiksliai, kaskart vis giliau, į mano karštą, drėgną, įsitempusią vaginą, susilaikydamas, kol imsiu maldauti, kol imsiu kartoti Tavo vardą, kad atiduotum man viską. Taip kantriai lauktas orgazmas smogė visu smarkumu, vos tik pajutau, kad nėrei į mane visu ilgiu, vos tik Tavo sėklidės atsitrenkė į mano kūną. Aš dejavau, kol akimirkai sustingusiu kūnu bėgiojo virpuliukai, o Tu ėmeisi vykdyti mano prašymą. Pažodžiui.

Tu stipriai sugriebei mano klubus ir iš visų jėgų ėmei mane dulkinti taip, kad net aidėjo, kai Tavo sunkios sėklidės kaskart trenkdavosi į mano karštą kūną. Tu vėl pradėjai man plekšnoti per užpakaliuką. Iš pradžių lėtai, paskui greičiau, suderindamas kiekvieną įsiskverbimą su pliaukštelėjimu. Greitis didėjo, ir aš daugiau nebegalėjau, kai ta pati plekšnojanti ranka apkabino mane ir ėmė grubokai stimuliuoti mano klitorį. To buvo per daug. Mano kūną pervėrė stiprus orgazmas, ir jaučiau, kad Tau nutiko tas pats, vis dar ritmingai pumpuodamas į mane savo penį. Tu norėjai, kad aš jausčiau, kaip baigi giliai manyje. Giliai dūsavai, kai pajutau Tavo paskutinį įsiskverbimą, ir karšta sėkla ėmė tekėti man per šlaunį iš vietos, kur mudu vis dar buvome susijungę. Tu ištraukei savo penį, pastatei mane ant kojų ir stipriai apkabinai.