Ekspertai varpos lūžį vadina retu reiškiniu. Tačiau su tuo susidurti gali kiekvienas vyras, patiriantis erekciją. Sulaužyti varpą išties įmanoma, ir tai yra skausminga. 

Suprantama, varpa nėra kaulas, todėl, iš pirmo žvilgsnio, lūžti nėra kam. Bet tik iš pirmo žvilgsnio. Varpoje yra kempinę primenančio audinio sritys, vadinamos akytkūniais. Jos prisipildo kraujo, kai vyrą ištinka erekcija. Būtent tai suteikia varpai tvirtumo ir kietumo. Jeigu erekcijos būsenos varpa staiga ir stipriai sulenkiama, vieno iš akytkūnių apvalkalas gali plyšti. Toks plyšimas vadinamas varpos lūžiu. 

Dažniausiai tokia trauma nutinka pernelyg energingo lytinio akto ar masturbacijos metu. Bet galimi ir kiti variantai. Užfiksuoti atvejai, kai varpa lūžo: verčiantis lovoje ant erekcijos būsenos varpos; dėl smūgio į varpą – pavyzdžiui, staigiai užsidarius durims; krentant ant varpos erekcijos būsenoje. Varpos lūžio simptomai Štai keli požymiai, pagal kuriuos galima numatyti, kad įvyko ši nelaimė: aiškiai girdimas trakštelėjimas lūžio metu; staigus erekcijos praradimas; skausmas – nuo silpno iki stipraus; patinimas ir pastebimos juodos mėlynės ant lyties organo. Plyšus išoriniam apvalkalui galimas ir kraujavimas; kartais kyla problemų su šlapinimusi, pasirodo kraujo šlapime. Taip nutinka, jeigu plyšusi ir šlaplė. 

Pirmieji du punktai svarbiausi diagnozuojant. Jeigu trakštelėjimo ir staigaus erekcijos praradimo nebuvo, labiau tikėtina, kad įvyko ne lūžis, o kitokio tipo trauma. Bet kuriuo atveju, tai neatšaukia būtinybės apsilankyti pas urologą. Kuo tai pavojinga Tokia trauma visuomet baigiasi varpos deformacija. Gali nutikti, kad visam laikui prarasite erekciją arba visam gyvenimui liks problemos su šlapinimusi. Todėl nė nesitikėkite, kad „savaime užgis“ – pernelyg didelės rizikos.

Kaip gydoma :

Tokia varpos trauma priskiriama prie skubios medicininės pagalbos atvejų. tai reiškia, kad reikia nedelsiant kreiptis pagalbos: arba vykti pas gydytoją savarankiškai, arba kviesti paramedikus. Tokių traumų atveju pagalbą gali suteikti urologas, andrologas ar traumatologas. Medikas atliks apžiūrą, išklausinės apie įvykio aplinkybes ir simptomus. Paprastai to pakanka nustatyti diagnozei. Bet kartais gali prireikti papildomų tyrimų – ultragarso arba magnetinio rezonanso. Jie padės tiksliai nustatyti lūžio vietą. Jeigu pažeidimai rimti, jums paskirs chirurginę operaciją. Ji turi keletą tikslų: sustabdyti kraują, jeigu plyšo kraujagyslės; pašalinti hematomą (kraujo sankaupą) varpos viduje; susiūti plyšimus akytkūnyje, jo apvalkale, šlaplėje. Atsistatymas po operacijos gali trukti kelis mėnesius, ir reikia būti tam pasiruošus. Kai kuriems tenka uždėti ant varpos įtvarą, kad būtų jai sugrąžinta normali forma. Taip pat gali būti skirti vaistai, kurie sumažina erekcijos riziką. Kol varpa neatsistatys, ji kenksminga. Jeigu pažeidimai, gydytojo nuomone, nereikalauja chirurginės intervencijos, palengvinti būklę padės tokie metodai: Pridėkite prie pažeistos varpos ką nors šalto. Pavydžiui, plonu audeklu apvyniotą paketą su ledu ar užšaldytomis daržovėmis. Tai padės sumažinti skausmą. Tokius 10 minučių trukmės šaldymus kartokite kas keletą valandų. Gerkite nereceptinius nuskausminamuosius vaistus – jie sumažins skausmą ir patinimą. Tačiau jokiu būdu neužsiimkite savigyda! Tai gali visiems laikams iš jūsų atimti seksualinius džiaugsmus.